valdžių padalijimas

valdžių padalijimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo doktrina, pasak kurios, siekiant išvengti vieno asmens tironijos ir absoliučių galių sutelkimo kurioje nors valdžios institucijoje, visa valdžia turi būti padalyta 3 institucijoms: parlamentui, kuris leidžia įstatymus (įstatymų leidžiamoji valdžia), vyriausybei, kuri įgyvendina įstatymus (vykdomoji valdžia), ir teismui, kuris vykdo teisingumą (teisminė valdžia). Doktrina siejama su 17 a. mąstytojų J. Locke’o ir Ch. L. de Montesquieu vardais, jie pirmieji savo traktatuose apibūdino ir išskyrė 3 savarankiškas valdžių šakas. Locke’as skyrė įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias; vietoj teisminės (beje, priskirtos vykdomajai valdžiai) – federacinę valdžią (susijusią su užsienio politikos įgyvendinimo funkcijomis). Montesquieu skyrė klasikines įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias; jo apmąstymai padėjo pagrindus valdžių padalijimo doktrinai. Pirmąkart doktrina teoriškai išplėtota ir praktiškai pritaikyta 1789, priėmus ir įgyvendinant JAV Konstituciją. Valdžių padalijimo principu grindžiamoje sistemoje, vieno iš JAV Konstitucijos autorių J. Madisono žodžiais, valdžios neturi būti padalytos ir atskirtos absoliučiai, jos turi sąveikauti, nes taip galima užtikrinti valdžios institucijų tarpusavio kontrolę. Politikos moksluose teigiama, jog principas geriausiai gali būti įgyvendintas prezidentinėse sistemose, parlamentinėse skirtingoms valdžios šakoms būdinga sutapti. atitikmenys: angl. separation of powers ryšiai: susijęs terminas – parlamentinė sistema susijęs terminas – prezidentinė sistema susijęs terminas – stabdžių ir atsvarų sistema